Idėja, choreografija - Vytis Jankauskas

Šokis - Giedrė Kirkilytė, Rūta Butkus
Vaizdo projekcijos - „Le Fou"
Kostiumai - Jolanda Imbrasienė
Šviesos - Povilas Laurinaitis
Muzika - Raime, Tindersticks, G. H., Colin Stetson & Sarah Neufeld
Trukmė - 45 min.
Premjera 2015 11 27d. Vilniuje, Menų spaustuvėje
Spektaklio sukūrimą parėmė Lietuvos kultūros taryba

Spektaklio idėja paremta medicininiu terminu - Akloji dėmė - kuriuo nusakoma kiekvieno žmogaus akies plotyje esanti dėmė, lemianti tai, jog mūsų regėjimo lauke atsiranda sklypelis, kurio visiškai nematome, tačiau vaizduotė nejučiomis užpildo šią regėjimo spragą aplinkinio fono smulkmenomis. Spektaklio kūrėjai klausia, ar mes savo kasdienybėje dažnai patys nesusikuriame aklųjų dėmių, lemiančių tokį mūsų tikrovės matymą, kuriame atsispindi tik tai, ką norime matyti, o nepageidaujami tikrovės aspektai tarsi yra pašalinami iš mūsų regėjimo lauko. Ir kaip galiausiai tokie pačių susikurti pasaulėvaizdžiai daro įtaką mums ir mūsų tarpusavio santykiams.

Pasak spektaklio idėjos autoriaus ir choreografo Vyčio Jankausko, tai dvyliktas teatro spektaklis, kuris iš kitų šio teatro spektaklių išsiskiria tuo, jog pagrindinį spektaklio prasminį krūvį kuria ne tik fizinė šokėjų sąveika erdvėje, bet ir jų žvilgsnių, tiksliau vaizdų, kurie atsiduria jų akiračiuose sankirtos. Tai įgyvendinti padeda vaizdo projekcijos, kurios tarsi čia ir dabar retransliuoja skirtingus vaizdus / pasaulėvaizdžius, kuriuos tuo metu mato šokėjos.

Kritikų atsiliepimai:

Vaizdinės projekcijos - visiškai nebūdingas Vyčio Jankausko spektaklių papildinys, šįkart pasitelktas norint priartinti, parodyti veidą, išraišką, pojūtį ar nutolinti vaizdą, išskaidant jį į daugybę atskirų kadrų / eilę skirtingų gyvenimų. Kad ekranas funkcionuotų taip preciziškai apgalvotai, taip tikslingai ir jautriai - mūsų scenoje reta, todėl akis gaudyte gaudo kiekvieną blykstelėjimą.

D. Statkevičienė www.menufaktura.lt

45 minutes trunkančiame seanse šokio samprata abstrahuota, tai, kas vyksta scenoje, prašosi būti įvardijama ne šokio, bet judesio teatru, kur teatras nebėra tai, ką įprastai siejame su šia sąvoka. Tai veikiau judesio pasaulis, o „Aklojoje dėmėje" - paraleliniai pasauliai, kuriami šokėjų vaizduotėje įspaustų judesių trajektorijų, kurios kartoja save pačias skaitmeninėje laikmenoje.
H. Šabasevičius, 7 meno dienos


Ingrida Gerbutavičiūtė "Minimali akla tikrovė", www.menufaktura.lt 



Nuotraukos Dmitrijaus Matvejevo (spalvotos) ir Laimos Stasiulionytės (juodai baltos)